








Vasario 16-oji
Šiai gražiai dienai buvome suplanavę sveikinimui įkelti Saulės nuotrauką su Trispalvės elementais.. Galbūt gėlėmis, kurių žiedai būtų geltoni, raudoni, žali.. Pasirodo, Vasario 16-oji po Valentino dienos.. Gėlių, kaip tyčia, tik rožės. Tikriausiai olandiškos. Labai nelietuviškos..
O mintyse vilnija žodis lietuviška..lietuviška.. lietuviška.. Kas tai?.. Apie ką tai?..
Taip su šeimyna sudėliojome šios Vasario 16-osios istoriją. Lietuvišką. Seną. Tikrą. Išlikusią.
Tai močiučių nertos, austos ir siuvinėtos staltiesės. Iš tikro lino. Viena staltiesė su išsiuvinėta data. 1935 metai. Ja klojame Kūčių stalą.
Tai verpimo ratelio ratas. Juo močiutė verpdavo siūlus.
Tai šeimos fotografijos.. Pageltę.. Bet pasakojančios istorijas..
Tai skalbimui naudota kultuvė žlugtui velėti..
Tai 100 metų menanti skrynia, su kuria į gimtą kaimą grįžo senelis..
Tai Šaulių sąjungos atvirlaiškis.. nužengęs iš 1925 metų..
Tai raiba plunksna, nuo mūsų Lietuvos žalių laukų..
Tai sustingę pievų žolynai.. Visus metus šnarantys namuose..
Tai raštuotos močiučių megztos kumštinukės.. jaukiai šildančios delniukus kas žiemą..
Tai mūsų istorija, prisiminimai. Tai mes šiandiena..Su Švente!